Eksperimentas, kuris tapo gyvenimo būdu: visą mėnesį po 2,5 l vandens į dieną


vanduo_1.jpg 

Prieš gerą mėnesį su kolege kažkur perskaitėm straipsnį apie moterį, kuri visa mėnesį, kasdien išgerdavo apie 3 litrus vandens. Jos bandymo rezultatas buvo paviešintas nuotraukose ir nors rezultatas buvo akivaizdžiai pagražintas fotošopu, mes nutarėm išbandyti šį būdą ant savęs.  Čia pateikiame mūsų abiejų mėnesio nuotykius su rezultatais ir pastebėjimais atskirai.

Sigita, 23 m. 

Prasidėjus eksperimentui, tikslas buvo išgerti tris litrus vandens per dieną. Iš pradžių apskritai prisiminti gerti vandenį bent jau kas pusvalandį buvo sudėtinga, nekalbant apie tai, kad kiekis atrodė neįveikiamas kad ir kiek besistengčiau. Tačiau ilgainiui atsirado įprotis, netgi pradėjau norėti vandens (ko anksčiau nebūdavo), taip pat pradėjau jausti kiek mano organizmui jo reikia, t.y., supratau, kad trys litrai tikrai buvo per daug, leidau sau apsistoti ties 2-2,5 litrais vandens per dieną. Kaip tai supratau? Tiesiog išgėrus ~2,5 litrus organizmas, atrodė, daugiau niekaip negali priimti vandens, paprasčiausiai sunku nuryti, o skrandis jau „nesutalpins“ nė lašo. 

Daugiausiai vandens išgerdavau pirmoje dienos pusėje – porą stiklinių prieš pusryčius, tuomet praėjus valandai po pusryčių ir iki pietų apie 3-4 stiklines, likusį kiekį (~0,5 l) po truputį gerdavau iki 9 val. vakaro, prieš miegą vandens vengdavau, nes pastebėjau, kad tuomet būna sunku užmigti, o ryte atsikėlus sunku „praplėšti“ akis.
Sunkiausia laikytis grafiko ir gerti vandenį buvo savaitgaliais, kada norisi pailsėti nuo bet kokių „grafikų“. Taigi nedarbo dienomis stengdavausi išgerti bent litrą vandens, žinoma, jei pavyksta, tai ir daugiau. 

Didelių problemų dėl veido odos neturėjau, tad kardinalaus pokyčio žiūrint į nuotraukas, darytas kas savaitę, nesimato. Kalbant apie kūno apimtis, čia jaučiamas skirtumas – visų pirma, geriant tiek vandens, suvalgai kur kas mažiau maisto, antra, visai nesinori užkandžiauti, nes visuomet po ranka turi vandens, kurio išgėrus dingsta noras įvairiems užkandžiams. Tad po mėnesio nei vienų kelnių nebegaliu nešioti neįsivėrus diržo, jaučiuosi „lengvesnė“ ir aktyvesnė.

Tačiau svarbiausia, kad bendra savijauta pagerėjo ir labai akivaizdžiai. Grįžus po darbo nebesinori sėdėti namuose ir drybsoti prie kompiuterio ar televizoriaus, kasdien jaučiuosi energinga pasivaikščiojimams, sportui, susitikimams su draugais ir kitai veiklai. 

Monika, 35 m.

Pirmiausia apie tai, kaip pratinom save prie padidėjusio vandens kiekio.. Pasiryžti yra viena, bet įgyvendinti tai, ką esi numatęs, kaip žinia yra visai kas kita. Pradžioje aiškiai supratom vieną paprastą dalyką – versti savęs jokiu būdu negalima! Tau turi patikti procesas, nes kitaip pasiryžimas gali greitai išgaruoti. Tad vietoje pradžioje planuotų 3 litrų vandens per dieną mes apsiribojome 2-2,5 litrais. 

Leiskit patikslinti, kad vanduo yra vanduo – ne arbata, kava, sultys, sriuba, bet tiesiog vanduo. Nes visa kita pagal visus sveikos mitybos dėsnius jau vadinama maistu. Tad viskas prasidėdavo dar anksti ryte, vos prabudus. Pirma vandens stiklinė kaip gaivus oro gurkšnis. Kad būtų patogiau, namuose bei darbe ant stalo pasistačiau ąsotį, kuris nuolat prisipildydavo šviežio vandens iš čiaupo! Beje, padarėm išvadą, kad vanduo iš čiaupo yra SKANUS. Nes turim ir visų taip mėgstamą biuruose mineralinį vandenį, kuris prijungtas prie patogaus kranelio.. Bet jis neskanus. Neminėsiu čia pavadinimų, bet jų yra visokių ir dar neradau skanaus vandens su kraneliu. Tikrai, be jokių pašalinių minčių galiu teigti - vanduo iš čiaupo ne tik skanus, bet ir neįtikėtinai geros kokybės. Taigi iki vidurdienio išgerdavau vieną litrą vandens. Jeigu paversti visą kiekį stiklinėmis, tai du litrai yra 8 didelės stiklinės (po 250 ml). Kartais normą viršydavau; retai, bet pasitaikydavo, kad normos neįveikdavau.. Tuomet grauždavo sąžinė, bet ramindavo mintis, kad organizmas geriau žino, kiek jam reikia to vandens. Galbūt tą dieną paprasčiausiai valgydavau lengvesnį maistą, turintį nemažai skysčių ir to pakakdavo, kad jausčiausi puikiai. 
Sunku nebuvo – tikrai! Man procesas patiko ir tiko, kas ir yra svarbiausia. 

Įdomiausia dalis – apie pokyčius

Žinoma, jų yra! Jeigu nuo pradžių, tai galiu pasakyti, kad nesu kažkokia išskirtinė gražuolė, bet ir nesu visiška nevala, bjaurusis ančiukas. Tiesiog esu normali mergina. Normalaus ūgio (176 cm), normalaus svorio (61 kg), dviejų rankų, dviejų kojų kūno savininkė. Man 35 m., turiu mišrią veido odą, riebius plaukus, kurie pastaruosius tris metus labai slenka. Slinkimas nėra toks, kad šukuojant ant šepečio randi kelis plaukus. Ne! Mano atveju slinkimas yra toks, kad plaunant galvą rankoj lieka geras pluoštelis tamsių plaukų, kurie tikrai viršija kasdien leistinų iškristi plaukų normą. Išbandžiau viską: kaukes, aliejus, vitaminus, masažus. Išsityriau organizmą, pasidariau netgi skydliaukės testą – viską, kas galėtų būti tokio plaukų slinkimo priežastimi.. Ir nieko. Viskas rodė normą. Daktarai minėjo stresą. Na, tai yra turbūt labiausiai paplitusi visų ligų priežastis, labai mėgstamą daktarų, kurie neturi daugiau ką pasakyt. Ir aš jų neteisiu- žinoma, mus supa amžinas stresas! Visur - darbe, parduotuvėje, namuose, autoservise, prie savo drabužių spintos... Bet tai dalis proceso, tik vieni su tuo susitvarko lengviau, kiti- sunkiau. Aš gal iš tų, kurie per vidurį. Ir ką jūs manot, tai įvyko gal įpusėjus mėnesiui – vieną dieną aš pastebėjau, kad plaunant galvą nebeslenka plaukai. Visai! Žmogui, kuriam nuolatos, tris metus iš eilės slenka plaukai, nepriklausomai nuo metų laiko ar sezono, tai patikėkit yra stebuklas. Nežinau, ar tai susiję su tuo, kad aš išgeriu žymiai didesnį kiekį vandens nei anksčiau, bet tai faktas. Beje, per mėnesį netekau 3 kilogramų. Dabar sveriu 58. Neįtikėtina!

Antras dalykas – savijauta. Įspūdis toks, kad nežiūrint į rudeninę depresiją, sunkumus darbe, slogų orą, tu jautiesi pilnas energijos! Anksčiau aš vakarais retai nueidavau gulti vėliau nei 22 val., nes tiesiog trūkdavo jėgų, jausdavausi pavargusi. Dabar pagaunu save ant minties, jog jau kurį laiką esu gyvybinga ir nelabai turiu ką veikti lovoje, nes miegas neima. Reiškia, yra papildomos energijos, kurią gaunu iš organizmo. Beje, pamiršau paminėti – aš bėgioju. Dažniausiai gryname ore. Nesu maratonininkė ar sprinterė, bet lengva bėgikė, kuri neviršija 4-5 km. Bėgu lengvai, jokiu būdu ne laikui. Bėgioju sau, nes man toks sportas patinka. Kaip dažnai? Nedažnai. 2 kartai per savaitę po 40 min. Kartais, kai labai šalta ir darganota lauke, pavyksta tik kartą ištrūkti per savaitę pabėgioti. Bet man to užtenka. Taigi, suprantama bėgiojant išdeginu nemažai kalorijų ir skysčių, tad atstatyti jiems geriu vandenį. Padidinus vandens kiekį energijos padidėjo taip pat. Man svarbiau turbūt yra tai, kad savijauta yra ypač pozityvi: labai sunku mane išvesti iš pusiausvyros, lengviau tvardau emocijas, galiu būti budri ilgesnį laiką ir miegas mano tapo gilesnis. 

Trečias akivaizdus dalykas – apimčių sumažėjimas. Specialiai nesisvėrėm ir nematavom savo apimčių eksperimento pradžioje, bet kaip ir kiekviena moteris turim savo asmeninį matuoklį. Mano atveju tai TIE džinsai. Jie visada guli ir laukia savo laiko. Jie mažučiai, begėdiškai siauri ir tikrai žino, kur yra papildomi kilogramai ir kaip juos „išryškinti“ ant mano kūno. Jų bijau kaip maro. Tik pagalvokit- džinsų baimė! Cha cha cha! Bet tik ne šįkart. Juos užsivilkau vakar ir iš pradžių nesupratau, kas atsitiko. Ties šlaunimis ir sėdmenimis jie kabojo! Tose vietose, kur visada įsirėždavo ir badydavo akis. Aš manekenė!!!! :))))

Dar vienas akivaizdus pastebėjimas- alkoholio netoleravimas. Anksčiau reikėdavo trijų taurių vyno, kad pajusti, kaip į kraują plūsteli alkoholis ir tampi šiek tiek apsvaigus. Dabar pastebėjau, jog po pirmos taurės aš jau apgirstu, kas yra gana keista ir visai nesinori antros. Kokia ekonomija, dievaži! :) Jei rimtai, tai nenoriu atsisakyti vyno. Kol kas. Bent jau kol organizmas neatsiųs signalo, jog jau gana. Viliuosi, jog mes galėsime susitarti..

 

Eksperimento skonis

Kadangi abi su kolege esame pakankamai jaunos ir bėdų dėl veido raukšlių neturim, tai ir nuotraukose neatsispindi didesni pokyčiai. Tad jų net nekelsime. Kas dėl tolimesnio eksperimento įgyvendinimo, tai net nevadinu to eksperimentu- tai greičiau gyvenimo būdas. Net neabejoju, kad vanduo išliks mano kasdieniniame racione svarbiu elementu. Ir netgi jei mes esame nepataisomi pesimistai ir dažnai paburbame, kad visa tai nesąmonė ir visiškas laiko ir energijos švaistymas, visgi mano didžiausias patarimas – pabandykit! Nes vanduo yra tikra. Nes jis negali pakenkti. Nes jis yra organizmo veidrodis ir tikiu, geriausias daktaras.

Laukite tęsinio..

 
Rašyti komentarą
komentarai
0

All rights reserved 2012 ©
Mums galite rašyti: info@groziobites.lt Telefonas: 8 601 41212 Darbo laikas: 08.00 - 17.00